Suoidnemánu 8.-12. b. 2026

Viimmatge boahtá Yothu Yindi ruovttoluotta Riddu guolbanii! Dán vuoru sis leat mielde sin mánáidmánát geat duođaige leat áimmahuššan sin musihka ruohttasiid ja vuođđudan Austráliai ođđa álgoálbmotnuoraidbánda; East Journey!

Ráhkkan donge suohtastallat Riddu Riđđus roavasáltemáhku davvinorgalaš lávlunrockáriiguin!

Riddu Riđđu bovde dán jagáš festiválaprográmma almmuheapmái Ártnas, UiT sámi kulturviesus, geassemánu 5. b. dii 11-12. Deaivva eamiálbmotartisttaid ja eamiálbmotgussiid geat leat guhkkin ja lahka eret, ja oaččo ollu vásáhusaid ja inspirašuvnna!

Juohke jagi bovdejuvvo okta davviálbmot Riddu Riđđui.

Ovtt asbarggus Romssa fylkkabibliotehkain lágiduvvo dán jagi girjjálašvuođaprográmma.

Sáhttá go sámi kultuvrra geavahit boastut go vuovdá iežas buktagiid, ja gii mearrida mii lea rievttes dahje boastut geavaheapmi? Dát jearaldagat leat guovddážis sámi kulturealáhus deaivvadeamis Olmmáivákkis

Riddu Riđđu festivála deavdá 25 jagi dán gease. Festivála lohpida ahte ávvudeaddji oažžu albmá feastta ja álggahit artistalisttu sápmelaš muohtaledjoniin ja davvi norgalaš šarbmorain!

Riddu Riđđu festivála sávvá beassat láhčit dili vai nuorra sámi dáiddárat galget sáhttit ovdánahttit iežaset attáldagaid ja vai dat fuomášuvvo sisriikkalaččat ja gaskariikkalaččat. 90-logu loahpa rájes lea nammaduvvon nuorra, sámi dáiddár “Jagi nuorra dáiddárin”.

Cyaneed lea historjá. Biru Baby lea baicca gearggus vuollástit máilmmi, dál nannoset sámi gullevašvuođain. Ja Riddu lea vuosttaš lávde gos čuojahit dán geasi!

Sámi namma

Riddu Riđđu lea mielde Norgga almmolaš prográmmas čalmmustahttime vuođđolága vuođđudeami 1814-2014. Ovttas Samtidsmuseet for nordlige folk Senter for nordlige folk ásahusain čájehuvvo Synnøve Persena diŋgojuvvon čájáhus “ Terra incognita”.

Diŋgojupmi

"Buohkat" leat oaidnán video mas Jon Henrik Fjällgren juoigá YouTubes. Geassái sáhtát su oaidnit Riddu Riđus.

Bures vuostáiváldon

Rockajoavku Sator, oktan Olmmáivággilaččain Kent Norberg´in (Dalheim) guhte lea joavkku njunušolmmái, lea beroštahttán «beali giláža álbmogis» geat leat háliidan diŋgot joavkku čuojahit geasi festiválas.

Musihkka bággejuvvo olggos Malis, muhto lihkos Riddu Riđus lea sihke sadji ja lávdi gos Mali joavku Tamikrest beassá čuojahit!

Gieldá musihka

Diehtoáŋgiris kulturministar, Thorhild Widvey, finai Davvi álbmogiid guovd